English Lietuva

ES Socialinių Dialogų Komiteto posėdžio apžvalga, 2009-02-13

2009 m. vasario 13 d. Briuselyje, Alberto Boršeto konferencijų centre įvyko eilinis Europos Sąjungos Socialinių Dialogų Komiteto (EU Sectoral Social Dialogue Commitee) posėdis, kuriame buvo tęsiamas socialinis dialogas tarp Europos šalių darbdavių ir profsąjungų atstovų. Šis dialogų komitetas yra EK organas su atskirais komitetais pagal atitinkamus pramonės sektorius. Profsąjungas šiame renginyje atstovavo Europos profsąjungų asociacijos (UNI-Europa) nariai, darbdavius -Europos Privačių Įdarbinimo Agentūrų (Eurociett) nariai.

Siekiant išplėsti Eurociett veiklą, į šį susitikimą buvo pakviesti ir laikino įdarbinimo asociacijų atstovai iš Rytų Europos šalių, kurių įdarbinimo įmonių susivienijimai dar nėra Eurociett nariai. Posėdyje dalyvavo Lietuvos Laikino Įdarbinimo Įmonių Asociacijos (LĮĮA) Prezidentė Rita Sokolovienė ir Valdybos Pirmininkas Arūnas Mieželis.  

Šiame posėdyje Europos Komisijos ekspertas Sjord Fenster pristatė planus dėl2008 m. gruodžio mėn. Europos Parlamento patvirtintos Laikino Įdarbinimo Įmonių veiklos direktyvos įgyvendinimo – šių metų kovo mėn. 25 d. turėtų įvykti pirmasis EK darbo grupės posėdis, kuriame bus parengta darbotvarkė, atsižvelgiant į EK skirtą finansinę paramą šios direktyvos įgyvendinimui.EK darbo grupė balandžio mėnesį planuoja pakviesti visas ES šalis skirti atstovus į darbo grupę, kuri turėtų svarstyti ginčų sukėlusių direktyvos straipsnių dėl laikino įdarbinimo apribojimų ir vienodo atlygio įgyvendinimą. Reikia pažymėti, kad Eurociett ir Uni-Europa 2008 metais pasirašė bendrą deklaraciją dėl šalių apsisprendimo, kokiuose pramonės sektoriuose jos taikys apribojimus laikinam įdarbinimui. Dennis Penel, Ciett direktorius, bus šios darbo grupės stebėtojas, kaip įgaliotas Eurociett atstovas, tad jis galėtų pateikti informaciją, koks pareigūnas bus deleguotas iš Lietuvos, kad būų galima jam pateikti mūsų turimą informaciją ir apžvalgas. 

Aktualus buvo ir laikino įdarbinimo verslo padėties dabartinėje situacijoje klausimas – pasaulinės krizės pasekmės ypač pasireiškė Prancūzijoje ir Ispanijoje, kur pirmiausiai krizę pajuto bankų sektorius. Palyginus 2007 ir 2008 metų duomenis šio sektoriaus apimtys sumažėjo 20% Vokietijoje, 30% Prancūzijoje ir 18% Ispanijoje. Šių šalių atstovai įvardijo, kad viena iš pagrindinių šio verslo nuosmukio priežasčių yra nacionaliniai apribojimai įdarbinti laikinuosius darbuotojus visuomeniniame ir statybos sektoriuose. Kol kas mažiausią poveikį pajuto DB ir Olandija, kur nėra apribojimų dėl Laikino įdarbinimo sektorių apribojimų. Eurociett viceprezidentas pakomentavo, kad problemą būtų galima spręsti perkeliant darbuotojus į kitus sektorius, bet laikino įdarbinimo įmonėms sunkumų sukelia atlyginimų skirtumas. Profsąjungų atstovai nelabai norėjo sutikti, kad toks mobilumas būtų geras sprendimas, nes yra ir „prestižo“ klausimas. Tačiau Eurociett prezidentė paneigė tokią abejonę, teigdama, kad geriau persikvalifikuoti ir turėti darbą, o ne likti bedarbiu dėl nemotyvuoto užsispyrimo. Akivaizdu, kad kai kurie diskusijų klausimai tarp socialinių partnerių yra pažįstami ir mums. 

Siekdama tiksliau įvertinti pasaulinės ekonominės krizės pasekmes darbo rinkai, EK kartu su Eurociett planuoja kas mėnesį publikuoti Europos darbo rinkos apžvalgą. Be to, numatoma parengti daugiakalbį profesijų žodyną, kuris palengvintų darbo jėgos mobilumą Europos Sąjungoje. 

Eurociett ir UNI planuoja projektą, kurio tikslas yra įvertinti laikinųjų darbuotojų įdarbinimo užsienyje padėtį, nes buvo pareikšta, kad reikia faktų, o ne gandų, kaip laikomasi šią sritį reglamentuojančios direktyvos. Lietuvoje yra priimtas įstatymas dėl komandiruojamųjų darbuotojų. 

Socialinio dialogo šalys taip pateikė trumpą ataskaitą apie Kolektyvinių sutarčių derybų tyrimą –projektas jau užbaigtas, bet trūksta lėšų išversti tyrimo rezultatus į visas EU narių kalbas. Deja, abi šalys turės surasti lėšų pačios, nes tokios išlaidos turėjo būti numatytos, teikiant paraišką projekto finansavimui.Šiuo metu abi dialogo šalys rengia profesinio mokymo projektą, kurio vykdymui bus samdomi tyrimo institutai/organizacijos. 

Labai įdomi tema – duomenų apie laikino įdarbinimo sektorių atskirose šalyse rinkimas. Eurociett yra parengusi kriterijų sąrašą ir apibrėžimus, bet naujosios narės susiduria su sunkumais surinkti tokius duomenis dėl validžių statsitinių duomenų trūkumo. Įdomus Lenkijos pavyzdys – su jų asociacijos atstove sutarta, kad ji pasidalins patirtimi, kaip šį klausimą suderino su Socialinių reikalų ministerija. 

Graži Eurociett inciatyva – dvynių arba konsultantų (Tutorship) projektas: šalys narės jau yra pasirinkę savo „mokytojus“ ir „mokinius“. Tai nauja iniciatyva, todėl rezultatai dar nebuvo aptarti.