English Lietuva

Naujienos

Daugėja kvalifikuotų darbuotojų, įdarbinamų laikinai, 2016-12-07

Aukšto ir žemesnio rango vadovai bei kiti kvalifikuoti darbuotojai šiandien dažniau įsidarbina per laikinojo įdarbinimo įmones, nei prieš kelis metus. Lietuvos laikinojo įdarbinimo įmonių asociacijos (LĮĮA) duomenimis, per pastaruosius 4 metus jų dalis tarp visų laikinų darbuotojų išaugo beveik trečdaliu – iki 28 proc.

„Tai, kad auga dirbančių pagal laikiną įdarbinimą kvalifikuotų darbuotojų skaičius, rodo, jog rinka Lietuvoje dinamiškėja. Tai reiškia, kad darbuotojai bei darbdaviai renkasi platesnes galimybes savo santykiams įteisinti“, – sako Dr. Tomas Bagdanskis, LĮĮA prezidentas.

LĮĮA vienija narius, užsiimančius darbuotojų paieška ir laikinu įdarbinimu klientų įmonėse apibrėžtam laikotarpiui. T.Bagdanskis sako, kad ši sritis Lietuvoje kokybinį šuolį patyrė 2011 metais, kai buvo priimtas laikinojo įdarbinimo įstatymas. Jo pagrindu išsikristalizavo etiškai veikiančios laikinojo įdarbinimo įmonės, kurios ėmė pritraukti daugiau kvalifikuotų darbuotojų ir jų ieškančių darbdavių. Iš viso kvalifikuotų darbuotojų dalis bendroje asociacijos narių laikinų darbuotojų statistikoje išaugo nuo 23 iki 28 procentų.

Perima darbdavio įsipareigojimus

Laikinojo įdarbinimo paslaugą teikiančios „Pharmanet“ vadovė Aušra Staškevičienė mano, kad prie plėtros šioje srityje prisideda ir reali įmonių patirtis, kai pajaučiami laikino įdarbinimo privalumai.

„Mes atlaisviname darbdavius nuo didžiosios dalies jų administracinių funkcijų. Laikinojo įdarbinimo įmonė ne tik sutvarko darbuotojo dokumentus, bet ir kas mėnesį moka jam atlyginimą, suteikia visas darbui reikalingas priemones – telefoną, kompiuterį, automobilį. Netgi užsakome skrydžio bilietus, jei darbuotojas vyksta į komandiruotę“, – sako ji. Laikinasis įdarbinimas gali trukti net iki kelių metų, pagal šalių sutartą laiką, todėl, pasak jos, administracinių rūpesčių nebuvimas pastebimai sutaupo klientui laiko ir finansinių kaštų.

Kitos laikinojo įdarbinimo paslaugas teikiančios įmonės „Manpower“ vadovė Gerda Baltrūnaitė pastebi, kad įmonės renkasi šią paslaugą keletu atvejų: kai paleidžia pilotinį projektą ir nežino, ar jis pasiteisins, kai į rinką įvedamas produktas ir jam reikia pardavimų komandos, kai kompanija turi ribotą, akcininkų patvirtintą maksimalų darbuotojų skaičių.

„Įmonės taip pat pajunta paslaugos vertę, kai susiduria su darbuotojų kaita. Kartais tiesiog suveikia žmogiškasis faktorius – nesutampa darbdavio ir darbuotojo požiūriai bei vertybės. Tuomet mes randame naują kandidatą per kur kas trumpesnį laiką nei tai galėtų padaryti pats darbdavys, kadangi turime sukaupę didelę potencialių darbuotojų bazę ir taikome laiko patikrintas ir veiksmingas metodikas“, – sako G. Baltrūnaitė.

Paranku užsienio įmonėms

Laikinojo įdarbinimo paslauga ypač naudojasi užsienio kapitalo įmonės, kurios Lietuvoje neturi įsteigusios juridinio vieneto. Bendrovės „Simplika“ vadovė Akvilė Kazlienė pastebi, kad pastaraisiais metais tokių įmonių padaugėjo. „Tai užsienio kapitalo įmonės, kurios Lietuvoje dėl įvairių priežasčių nesteigia atstovybių. Tada jie įdarbina specialistus per tokias įmones, kaip mūsų – taip jie užsitikrina plėtrą, saugumą, dirba efektyviau ir greičiau“, – sako ji. Tokiu modeliu dažnai naudojasi informacinių technologijų, farmacijos, įvairios produktus platinančios įmonės ar vykdančios Baltijos regione rinkodaros ir pardavimų funkcijas, čia steigiančios skambučių centrus.

Vienas tokių pavyzdžių – tarptautinė gamybos įmonė, kuri per „Simpliką“ Lietuvoje yra įdarbinusi klientų aptarnavimo vadovą, 28 metų Marių. „Kai darbdavys man pasiūlė įsidarbinti ne tiesiogiai, o per laikinojo įdarbinimo įmonę, iš pradžių abejojau. Tačiau pasidomėjau tokiu darbo modeliu ir racionalumas nugalėjo. Nejaučiu jokio diskomforto, kad mano darbas administruojamas tokia forma“, – komentuoja jis.

Darbuotojams lengviau derėtis

Ar laikinasis įdarbinimas neglumina darbuotojų, priklauso nuo kiekvieno požiūrio. Pagal įstatymą, darbuotojui suteikiamos visos tos pačios garantijos, kaip dirbančiam neterminuotai – taip pat išeitinės kompensacijos, premijos, algos mokėjimas nedarbo laikotarpiu.

Tačiau privalumų ne vienas įžvelgia ir iš psichologinės pusės. Darbuotojas jaučiasi tvirčiau, nes visi jam aktualūs klausimai sprendžiami trišaliu būdu – prie bendro stalo susėdus darbdaviui, darbuotojui ir įdarbinimo įmonei, kuri siekia suderinti abiejų interesus. Todėl daugeliu atvejų darbuotojui lengviau išsiderėti reikalingas darbo sąlygas ar atlyginimo pakėlimą.

„Aš nemoku prašyti pinigų. Todėl man pati įdarbinimo agentūra sakydavo – Rasa, tau jau laikas pakelti atlyginimą, mes pašnekėsime apie tai su tavo vadovais“, – sako 41 m. vilnietė Rasa, kuri 3 metus per laikinuoju įdarbinimu užsiimančia įmone dirbo medicinos srityje. Ji sako, kad dėl terminuotų sutarčių nejautusi diskomforto. „Jei dirbi gerai savo darbą, negalvoji, kad po metų darbdavys sutarties nepratęs“, – sako ji.

Tiesa, įmonę, kurioje dirbo Rasa, restruktūrizavo ir darbo ji neteko, tačiau moteris gavo išeitinę kompensaciją ir iškart – naujų darbo pasiūlymų iš įdarbinimo įmonės.

Laikinojo įdarbinimo rinka plėsis

Baltijos šalyse laikinojo įdarbinimo paslaugą teikiančios „Advantus“ įmonių grupės vadovas Arūnas Mieželis pastebi, kad laikinasis įdarbinimas, kaip darbo santykių forma, nebestebina nei dirbančiųjų, nei darbdavių. „Šiandien darbo ieškantys kandidatai, ypač jaunoji karta, į laikiną įdarbinimą žiūri kaip į galimybę save išbandyti įvairiose sferose ir įmonėse, sustiprinti savo CV.“, – sako jis. Be to, priduria A. Mieželis, dažnai pasitaiko atvejų, kai gerai dirbančiam laikinajam darbuotojui darbdaviai pasiūlo pereiti dirbti nuolatinį darbą arba jį paaukština pareigose.

Visgi, laikinojo įdarbinimo rinka Lietuvoje dar tik išgyvena plėtrą ir smarkiai atsilieka Europos Sąjungos kontekste. Pasaulinės darbo konfederacijos duomenimis, Lietuvos laikinojo įdarbinimo rinkos skvarba 2014 metais siekė 0,2%. Daugelyje išsivysčiusių šalių laikinojo įdarbinimo skvarba sudaro nuo 1,5 iki 3 procentų. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje 2014 metais laikinojo įdarbinimo skvarba siekė 3,9 proc., Vokietijoje – 2,1 proc., Prancūzijoje – 2 proc., Šveicarijoje – 1,7 proc. Lenkijoje šis rodiklis sudaro 1,3 proc., Norvegijoje – 1,1 proc. Panašiai, kaip Lietuvoje, laikinojo įdarbinimo skvarba 0,2 proc. siekia Graikijoje ir Rumunijoje. Estijoje ji yra 0,7 proc.

Laikinojo įdarbinimo skvarbos rodiklis parodo brandą nacionalinėse darbo rinkose.