English Lietuva

Priimtas Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymas, 2011-05-24

2011 m. gegužės 19 d. LR Seimas priėmė Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymą, kuriuo įgyvendinama ES direktyva dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones. Praktikoje taip vadinama „darbuotojų nuoma“ iki šiol specialiai nebuvo reglamentuota, nors tokia paslauga Lietuvos įmonės naudojasi jau seniai. Nepaisant to, viešoje erdvėje pasigirsdavo nuomonių, kad toks įdarbinimas per laikino įdarbinimo įmones yra nelegalus, kas, žinoma, verslui galėjo kelti nepasitikėjimą ir sąlygoti nesinaudojimą tokiu personalo valdymo įrankiu. Įsigaliojus įstatymui, ši problema išnyks.

Įstatymas iš esmės apsiribojo Direktyvos rekomendacijomis, nenustatydamas papildomų suvaržymų. Tai vertintina teigiamai, kadangi laikinas įdarbinimas nėra vienintelė alternatyva. Priėmus netinkamą įstatymą, verslas rinktųsi paslaugų teikimo arba rangos santykių alternatyvas (kartais net nelegalų darbą).

Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatyme apibrėžiami darbo santykių tarp laikinųjų darbuotojų ir laikinojo įdarbinimo įmonės ypatumai, tokie kaip darbo užmokestis laikiniesiems darbuotojams nedarbo laikotarpiais tarp siuntimų dirbti, darbo ir įdarbinimo sąlygos pas darbo naudotoją laikotarpiu, įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones santykiuose dalyvaujančių asmenų teisės ir pareigos, kurios įtvirtina darbo naudotojų prievolę užtikrinti laikiniesiems darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, atsakomybę už padarytą žalą ir kt. Įdarbinimo įmonės draus laikinuosius darbuotojus socialiniu draudimu tokiomis pat sąlygomis, kaip draudžiami ir kiti darbuotojai.

Laikiniesiems darbuotojams galios tos pačios sąlygos kaip ir nuolatiniams įdarbinimo įmonių klientų darbuotojams dėl darbo ir poilsio laiko režimo, darbų saugos. Laikinieji darbuotojai galės naudotis ir visais darbo vietoje esančiais patogumais ar infrastruktūra (pavyzdžiui, valgykla, vaikų priežiūros ir transporto paslaugomis), tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis naudosis ir kiti darbuotojai.

Darbo kodekso pakeitimu patikslinami terminai – iki šiol vadinta „laikinoji“ darbo sutartis virs „trumpalaike“ darbo sutartimi.

Įstatymo priėmimas užtikrins skaidresnes ir geresnes verslo sąlygas, verslas lanksčiau galės naudotis darbo jėga ir užtikrinti atitinkamai Lietuvos ūkio konkurencingumą. Be to, tai užtikrins saugumą ir patiems laikiniesiems darbuotojams, kurie kartais tokią darbo formą vertindavo su nepasitikėjimu.

Tikimės, kad laikinasis įdarbinimas prisidės prie naujų darbo vietų kūrimo, kurių šiaip nebūtų įsteigta, mažins emigraciją, suteikiant Lietuvos žmonėms (ypač jaunimui, stokojančiam patirties) įsidarbinimo galimybes Lietuvoje.

Manome, kad teisinis reglamentavimas turės įtakos nedarbo ir nelegalaus darbui mažėjimui. Pavyzdžiui, pagal Italijos patirtį, didesni suvaržymai laikino įdarbinimo sektoriui lėmė didesnį nelegalų darbą, ir atvirkščiai, panaikinus suvaržymus, nelegalus darbas mažėjo.

Tarptautinės privačių įdarbinimo agentūrų konfederacijos duomenimis, vidutinė laikinojo darbuotojo siuntimo dirbti trukmė – nuo vieno mėnesio iki trijų mėnesių. Laikino įdarbinimo įmonių asociacijos (LĮĮA) duomenimis asociacijai priklausančiose įmonėse laikinieji darbuotojai įdarbinami vidutiniškai 2-3 mėnesiams. Po pirmosios darbo sutarties pasibaigimo dauguma laikinųjų darbuotojų toje pačioje laikinojo įdarbinimo įmonėje yra įdarbinami iš naujo, vidutiniškai – apie 80 proc. laikinųjų darbuotojų įdarbinami pakartotinai. Laikinųjų darbuotojų skaičius Lietuvoje sudaro 0,1% visų dirbančiųjų, tuo tarpu Europos šalių vidurkis yra 1,5%.

 Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymas įsigalios 2011 m. gruodžio 1 d.